Būdama 21 metų, Aleksandrina tapo paralyžiuota po dramatiško įvykio, kai bėgo nuo smurto grėsmės. Ji nepasidavė liūdesiui ir vienatvei, bet mąstė: „Jėzau, kaip Tu esi kalinys tabernakulyje, taip ir aš čia esu kalinė ant savo lovos, tad galime palaikyti vienas kitam draugiją.“ Po fizinių kančių dėl paralyžiaus prisidėjo mistinės kančios: ketverius metus kiekvieną penktadienį ji patyrė Jėzaus kančios skausmus. Po šio laikotarpio dar 13 metų iki pat mirties ji maitinosi tik Eucharistija. Aleksandrinos gyvenimas tapo nuolatine malda už nusidėjėlių atsivertimą.
Jei naršyklė nerodo PDF, pasirinkite „Atidaryti atskirai“ arba „Parsisiųsti PDF“.
